pražysti

pražýsti intr. K, Rtr, J.Jabl, Š, DŽ, OGLII322, NdŽ, KŽ, DūnŽ; SD¹158, R, R42, MŽ, MŽ56, Sut, N, D.Pošk, S.Dauk, I, ŽŪŽ76 1. Pln, End, Žd, Trk, LTR(Brž, Užp, Ds), Ul, Ign, Krč, Pls, Arm, Kt pradėti žydėti: Žyste pražýdo žiedas ir žydės J. Rugiai jau pražýdo J. Jau pražýdo aviečios Plšk. Papartis pražýsta i vėl pražūna Nmk. Kai liepos pražýsta, tai kai an kiemo išeini, tai atrodo, kad čia medaus pripilta Zr. Jeigu pavasaris šiltas, be vėlyvų šalnų, jei iki bulvėm pražystant buvo šiltas lietus, tai rudenį daug bulvių prikasma Dgč. Kai pražìs grikiai, tai bitės tik ūš Klt. Baltas koks, kai korys [jurginas] pražýdo Klt. Pražýdo obelės, ir sėk žirnius Dgč. Nuo rožės žiedo nubiro paskutinis vandens lašas, ir ji vėl buvo tokia pat, kaip buvusi, tik dar gyvesnė ir labiau pražydusi J.Jank. Ir vyšnių nėr, o baisiausiai žydėjo; tik apačioj, kur vėliau pražýdo, kur kokia uogelė matos Slk. Ant žalios pievos žolynai pražýsta A.Baran. Pražys nauji pavasario žiedai V.Myk-Put. Erškėčiai ir usnės teip gražiai pražysta, žydi, kad teip parodžias, kaip turėtų patį sokorą o razinkas vaisyt DP303. Rykštė Aarono naktį prasprogus, pražydus ir vaisius turėdama, tuogi čystą ir nieku būdu neinžagtą Viešpaties iš Ponos prasidėjimą ir užgimimą ženklino SPII24. Kai grikis pražysta, pempė nustoja giedoti LTR(Dkšt). Kai medžiai pražysta ne čėsu, tai reikia žinot, kad Dievas nori pasakyt žmonėm, kad bus badas LTR(Slk). Pražydo kažkada lelija mauruoto liekno viduryje K.Bink. Obelys baltais žiedais pražýdo, visą gražybę savo išvydo BM409(Kp). Daugybė žiedų, ilga kekė tokia pražýsta PnmŽ. Viena [šaka] būna kap lazda ir geltonai pražýdi Kpč. Pernai ir užpernai kasė tik pražýdusias [bulves] Drsk. Te tu rasi tokią žolę – aukštu stiebu išaugusi, baltu žiedu pražydusi LB128. Velykų rytą lelija pražýdo ne dėl manęs vieno, bet dėl viso svieto (d.) Gr. O ir pražýdo [rožė] nedėlės rytą; nėra kai nėra muma brolaičio Sch15; N341. Pražýdo lineliai, geltoni grūdeliai DrskD257. Medis baltais žiedais pražýdo JT252. Jonas vis taip pat nusisukęs kalbino Nastaziją, kuri, matyt, dėl to džiaugėsi ir raudo kaip ką tik pražydusi aguona J.Paukš. | Dabar, praėjus metams, – pavasaris – šitas griovys taip pražydo gėlėm, taip pražydo gėlėm, kad vien tik gėlės DvP363. Gan ilgai stovėjau, su jumi kalbėjau, ir pražydo vainikelis ant muno galvelės StnD8. | prk.: Parėdka sėda pražýdusi, bukietai talačko[ja] į visas puses Šts. Pražyst’ rožės, pražyst’ rūtos, pražyst’ lilijelės, pražyst’ mano jaunos dienos kaip darže žolelės KlpD31. Privažiavau laukelį, anytelės dvarelį, vartai vargais pražydę, langeliai išdaužyti (d.) Grk. Vargai vartuos pražydo, langužiai išdaužyti JD806. Dar neįsėdau į vežimėlį, jau ir pražydo mano vargelis LTR(Švn). Takai per gruodą praminti, pražydę ant šalnos kraujais A.Mišk. Dvasia turi pražysti žiedais, subrandinti vaisių P.Vaičiūn. ^ Pasėjo pipirais, išdygo skatikais, pražýdo marčiom, nukaršo mergom (grikiai) JT252. Boba subliovė, tvorą sugriovė, raudona rožė pražýdo (nušovė kiškį) JT106. Pražýdo kvietka, paveselij[o] visą svietą (saulė) Arm. 2. prk. išsiskleisti, suklestėti: Kursai turi paduksį bagotystose savo, nupuls, o teisus visad kaip žalias lapas pražys MP51. 3. pasidaryti skaisčiam, šviesiam, nušvisti: Monika atsigavo, pasidarė apskrita, skruostai pražydo P.Cvir. O pražydo veidas jo kaipo saulė, o rūbai jo stojos balti kaipo šviesybė SE56. Pražýdo Dievulio giedri dienelė (d.) Čb. Kalėdų rytą saulė pražydo, vai leliū leliū kalėda TDrIV131(Vlk). ║ nudžiugti: Jau esmi linksma, pražydus, čia tave gyvą išvydus, tarytum dabar užgimus A.Baran. 4. Dkš, Dglš prk. tapti subrendusiam: Pačio[je] žydančiojė[je], led pražýdau, tujau užejo prastas gyvenimas – pirmasis karas End. Jūs dabar kaip gėlelės, tik išdygot, pražýdot Yl. Užaugo kaip liepa, pražydo kaip rožė, miela žiūrėti J.Jabl. Išaugo ir pražydo mergaitė LzP. O, mano dukrelė, ką tik buvai pražýdusi į pačius žiedelius (rd.) JD1190. Pražydo kap jauna liepa LTR(Auk). Iš to reikėtų tau tik ką dabar pražydusiam numirtie Tat. 5. prk. išgražėti, pasitaisyti: Tu į senatvę visai pražýdai Dkš. Sveikata naujai pražydo (orig. pražiedo) kaipo rožės žiedas I. Didelė jų meilė, prisirišimas ant Viešpatį Dievą… Iškada! Metai, padėjimas neduoda, nedaleidžia jų širdim pražýst BM63(Žb). ║ suklestėti: Meką užėmė turkai osmanai, vėlesniais jų valdymo metais miestas vėl buvo pražydęs LEXVIII147. 6. Ds atsirasti dėmėms (ant nagų): Nagos pražýdo, nat jau bus, ar dovana kokia jau man bus gera, ar kas? Mlk. Kai pražysta nagai – persmainys gyvenimas LTR(Slk). 7. pradėti žydėti (apie vandenį): Kai pražýsta ežeras, galima maudyties Ign. 8. prk. apaugti pelėsiais, supelėti: O ta torta, jei šilta, par dvi tris dieni pražýsta End. Pražýdo duona Trš. Padedu ant pamato, apvožu [duoną], ale pražýsta, sužydėjusios i nebgal bevalgyti Tn. \ žysti; apžysti; atžysti; įžysti; išžysti; nužysti; pažysti; pražysti; prižysti; razžysti; sužysti; užžysti